Bendrauju su visais,kas turi įdomių minčių..
Visus stiklus pakeisiu...
Kada nors,tavo gyvenime atsiras vyras.
Tavo mylimas vyras.
Ir vieną kartą,gulint lovoje,naktį,jis paklaus tavęs apie MANE.
Apie tą, kuris buvo, bet nebėra.. MANE.
Ir ką tu jam pasakysi?
Mintyse iškart sprogs prisiminimai, veide atsiras šypsena ir tu sušnabždėsi.. ne-pa-kar-to-ja-mas...
Jis buvo visai kitoks. Jis mokėjo mane prajuokinti ir juoktis iki nukritimo…
Grįžęs namo,jis padarydavo nestiprios arbatos, kaip liūtas įsikniaubdavo į glėbį,tyliai apkabindavo...
Jis pusę nakties galėjo sėdėti ant palangės.
Griaudint.
Ir klausyti.
Lietaus.
Jis kvepėjo saldžiai... Taip saldžiai, kad ryte,išeidamas, palikdavo ant pagalvės šitą kvapą...
Isterikas.
Psichopatas.
Bet tuo pačiu metu tylus ir geras.
Nekentė pavydo.
Bet jis mokėjo mylėti.
Mylėti taip, kaip niekas ir niekada.
Tada,tavo vaikinas paklaus tavęs, suraukęs kaktą:
-Jei jis toks geras, kodėl jūs išsiskyrėte?