Yra begalę patarimų internete, tačiau supraskime vieną: tai ką perskaitėte nebūtinai tinka jūsų santykių problemai. Arba jei nėra problemos, tai nereiškia, kad jos nebus. Viskas gerai, jei randate patarimą ir jums tinka, patinka, svarbiausia išties mokėti tai pritaikyti. Santykiuose negali būti taisyklių. Nurodinėjimų. Tikriausiai visi tai suprantame. Žinome. Tačiau, kai kas nors nutinka – pamirštame. Santykiai, vieniems „darbas“ , kitiems „egzaminai“, kitiems – „kūdikio auginimas“ Jūsų pasirinkimas – kas jums yra jūsų santykiai. Svarbiausia požiūris ir išmokti suprasti savo santykių (ne)tobulumą. Atminkite, kad santykiuose esate dviese. Ir turite būti viena didelė komanda, pavadinkime tai darbu, komandiniu darbu, kai viskas priklauso nuo visų. Egzaminas, šioks toks iššūkis, nebūtinai turite gauti geriausią balą, svarbu išlaikyti. Svarbu mokytis. Ir stengtis. Mokytis tiek iš savęs, tiek iš savo partnerio. Dalintis idėjomis, juk jūs komanda! Darykite kartu, bet ir atskirai. Taip leisdami vienas kitam atrasti kažką naujo savo asmeniniame gyvenime. Kai du žmonės vienas kitam leidžia tobulėti, daryti tai kas jiems patinka – jie neieško kas juos  “išgelbėtų“ nuo jų santykių krizės. Tas kitas žmogus nesutvarko santykių. Jis nesąmoningai lieps apsispręsti – ko norite iš tikrųjų. Žinoma visokių atvejų būna, nes visi savo santykių problemas sprendžiame skirtingai. Svarbiausia nepalikto to „kaisti“, bet nereikia ir „taikytis“  prie visokių „nesąmonių. Suprantama sunkiausia yra išlaikyti savo poziciją ir suprasti, kad santykiuose esate atsakingas tik už save ir už savo poelgius. Jūs galite būti mylintis, atsidavęs savo žmogui, bet jei jo galvoje „kirba“ kitokios mintys, jų jūs nepakeisite ir vienas jų neišlaikysite. Tokie santykiai „turbūt“ neturi ateities, sakydama „turbūt“, turiu galvoje – viskas priklauso nuo jūsų. Žmones pasirenka, kaip išsaugoti santykius. Vieni nuo to „plaunasi“ rankas, kiti dar labiau pučia burbulą, dar treti juos bando spręsti ir investuoti toliau, kad ir kas būtų nutikę – žinokite, kad viskas priklauso nuo to kiek patys tikite savimi, savo žmogumi ir savo santykiais. Santykių kūrimas išties nelengvas kelias. Reikia pereiti viską, kad suprastume, kiek reikia ne daug, kad suprastum, jog pas kiekvieną porą yra (ne)tobulų akimirkų. 

Žinau ir tai, kad kartais būna sunku „taikytis“ prie užklupusios rutinos. Kai atrodo, kad moteris nori viską suspėti ir tai padaryti viena. Rutina viską sujaukia. Galiu pasakyti iš savo patirties, taip taip būna! Tačiau, jei du žmonės norėtų, tai ji nekliudytų į ją įtraukti to kas buvo pirmais kartais. Nenorėkime, kad visada „skraidytų“ drugeliai, jaustumėmės laimingi iki dangaus. Bet taip gali būti! Jei toje rutinoje stengiasi du žmonės. Jų gyvenimuose bus daug kliūčių, bet jie jas įveiks kaip tikrų tikriausia komanda! Santykiai patiria krizes, bet jei jas mokėtumėte įveikti – sulauktumėte pagerėjimo! Linkiu džiaugtis santykiais, įtraukti naujų dalykų toje „beprasmiškoje“ rutinoje. Būkite mylimi!

KAIP AŠ IŠSAUGOJAU SAVO NE(TOBULUS) SANTYKIUS ?

Kaip aš išsaugojau (ne)tobulus santykius? Ramioje būsenoje. Aišku tuo metu, atrodė, jog neįstengsiu nieko pakeisti. Jog pabodo aiškinti, jog viskas priklauso nuo abiejų. Juk viskas akivaizdu! Visada turėjau omenyje visada viską daryti dviese, neatskirai. Iškilo problema – kalbėk su manim! Bijojau paslapčių, kurios virstų melu. Ir visada klausdavau savęs, kaip išsaugoti santykius? Neišsaugosi, jei to trokšti vienas. Nebent gali išsaugoti santykius su pačiu savimi. Mano istorija prasidėjo labai senai. Niekada neieškojau vyro. Noriu pasakyti, jog mano tikslų sąraše nebuvo tokio tikslo. Ir nejaučiau jog man kažko trūksta. Viena buvau ilgą laiką – turbūt pripratau. Susipažinau su vyru, simpatiškas, žavus, kalbus. Kaip sakau: „trenkė žaibas“. Jaučiausi neapsakomai gerai, turbūt net dabar vis dar esu euforijoje. Toje pirmoje santykių stadijoje, kai viskas iš naujo. Tie pirmi kartai, kurie, taip žavi santykių pradžioje pas mus iki šiandien dar vis yra. Tačiau tikrai buvo sunkių akimirkų, kai norėjosi paleisti, nes kliūdavo kito netinkamas poelgis. Bet vis pagalvodavau, bet ir aš kartais elgiuosi netinkamai. Ir tada iškyla klausimas: kodėl aš galiu klysti, o kitas ne? Kuo aš išskirtinė? Mūsų santykių pradžioje jau buvo nesklandumų. Per ne lyg nedrįsau varžyti laisvės. Nes žinau, kaip taip nepatinka vyrams. Jis buvo man dėkingas, kad juo pasitikiu. O mane tai džiugino. Tačiau jis nuvylė. Žodis „nuvylė“, matyt nelabai tinka, nes tuo metu buvome pažįstami vos savaitę. Jis prisipažino, kad užkalbino merginas, tačiau jis jų neprisimena. Iki šiandien pamenu, kaip jo prisipažinimą. Jis su jomis tiesiog labai drąsiai flirtavo. Po to kelis kartus buvo susitikęs. Regis tą akimirką užvaldė neviltis ir vidinis nerimas. Keletas klausimų: jei dabar taip, kas bus po to? Bet pagalvojus dar labiau, juk mes menkai pažįstami, čia nieko baisaus. Mes ne esame vienas kitam įsipareigoję, todėl galime daryti viską ko trokšta širdis. Bet vėliau mes vis dažniau kalbėjomės apie tai, jog ši situacija leidžia apsispręsti ar pakęsiu jo nesąmones. Ištvėrėme „begalę“ dalykų, kurie, turbūt būtų trukdę ir vyrui ir moteriai. Žodis „ištvėrėmė“ dabar jau netinka. Žinau ir tai, jog niekada nereikia kentėti, reikia spręsti šią būseną. Labai daug teko dirbti su savimi, kad suprasčiau kas negerai su mano elgesiu, ką darau ne taip, kad mano vyras nepatenkintas manim. Visada kalbėdavomės apie tai kas negerai. Nieko neslėpdavome. Nemaloni tiesa žeidžia, bet tada gali spręsti ar nori tęsti toliau ar nori viską užbaigti. Santykiuose turime jaustis saugiai, tai būtina! Visada žinojau, kad mano vyras supykęs nekalbės. Puiku! Reikia laiko, trumpos pertraukos. Kad abu galėtų pagalvoti kas buvo ne taip. Visada domėjausi ką darau ne taip, galbūt jis norėtų kažkokių pokyčių mano elgesyje. Norėjau mokytis ir augti santykiuose, kad jausčiausi laiminga pati. Kai laiminga aš, laimingas ir vyras. Kiekvienas žmogus vertas galimybės, bet ne šanso. Kiekviena klaida – ištaisoma. Čia nereikia pažadų, kad daugiau tai nepasikartos.  Manyčiau, reikėjo išmokti labai kontroliuoti savo mintis, išmokti pakeisti savo įsitikinimus. Žinojau ir tai su kuo užmezgiau santykius, pažindama jį žinojau koks jis. Tik vėliau tai kito ir išlįsdavo tai kas erzindavo, nepatikdavo. Bet derinausi ir leidau jam būti tokiu koks jis yra. Su savo trūkumais, privalumais. Mes galime pakeisti savo išvaizdą, ją tobulinti. Norėdami mes galėsime pakeisti savo elgesį, įsitikinimus. Ir šiek tiek „apšlifuoti“ savo charakterį. 

Man mūsų santykiuose patinka , kad mes labai daug kalbamės.Taip, mes kaip normalūs žmonės pykstamės ir taikomės. Iš kiekvienos problemos mokame išeiti ir nepaliekame jų neišsprendę. Aš sakau savo vyrui komplimentus, nors kai kuriems vyrams tai nepatinka, tačiau manajam tai yra paspirtis, jis jaučiasi mylimas, svarbūs. Gyvenu pagal savo santykių taisyklę: „rūpinkis vyru taip, kaip nori, kad jis rūpintųsi tavim“. Moterims taip gaunasi nesąmoningai. Mes darome tai , ko norėtume pačios. Mes labai daug laiko praleidžiame kartu, tačiau leidžiame „išsilakstyti“ , „pailsėti“ vienas nuo kito, visgi esame visiški atskiri žmonės, nors ir turime vienas kitą. Žinau, kad galiu juo pasitikėti. Žinau, kad jis pasitiki manim. Manau, kad kiekvieni nauji santykiai prasideda nuo „drugelių“. Kai susipažinau su savo vyru, nebuvau užsidėjusi rožinių akinių, neskraidė drugeliai, bet gyvenau taip, kaip tai būtų paskutinis kartas. Nes kiekvienoje akimirkoje stengiausi pastebėti kliūtis ir jas peršokti. Stengiausi matyti taip kaip yra, o ne kaip gali būti. Svajojau apie ateitį, kūriau planus. Tačiau svaičioti nenorėjau, nes bijojau, kad tai kada nors gali baigtis. Aš iš tų moterų, kurios gali būti vienos, bet dabar nežinočiau kaip reikėtų prisitaikyti prie to jausmo. Linkiu Jums mielosios, būti tokiomis kokiomis esate! Jūs nuostabios!