Dieną jie – pavyzdinga šeima, autoritetingi savo srities specialistai ar visuomenėje žinomi asmenys, kuriuos seka tūkstančiai gerbėjų. Tačiau užvėrus miegamojo duris, tarsi ankštus drabužius, nusimetę kasdienius rūpesčius, netikrumą ir perdėtą mandagumą, jie išlaisvėja ir daro tai, ką daugelis mano galintys išvysti tik televizorių ekranuose. Ir nors šie dalykai laikomi tabu, apie kuriuos bijoma kalbėti, prisipažinti ar net tyliai susigūžus kamputyje pasvajoti, kai kurios poros pripažįsta, kad toks slaptumas tik prideda jaudulio ir dar labiau sužadina aistrą. Kad patenkintume savo smalsumą, pabandėme bent pro rakto skylutę pažvelgti, kas gi vyksta už tų uždarų miegamojo durų, ir kaip jaučiasi poros, kurių gyvenimą būtų galima vadinti dvigubu.

Svingerius atrado norėdamas įgyti patirties

„Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad svingerių vakarėliai – tai ištisos orgijos ir vienos nakties nuotykiai, vis keičiant partnerius, – tačiau taip nėra“, – aiškina mūsų pašnekovas – trisdešimt vienerių metų verslininkas Emilis (vardas redakcijai žinomas). Jau daugiau nei dešimt metų svingavimu užsiimantis vyras pasakoja, kad į šių žmonių būrį pateko labai jaunas, nepasitikėdamas savo gabumais lovoje. „Nekaltybę praradau pakankamai vėlai, būdamas devyniolikos. Taip nutiko, kad atsikrausčius studijuoti į didmiestį, nuėjau į klubą ir man pasisekė „nukabinti“ vieną dailiausių panelių tą vakarą. Dar kurį laiką susitikinėjome, tačiau tai buvo neįpareigojantys santykiai. Greičiausiai buvau jai per prastas – mergina ne kartą užsiminė, kad norėtų kiek vyresnio, gyvenime daugiau pasiekusio draugo“, – prisiminimais dalijosi jis.
Galima sakyti, kad pažintis su mergina iš klubo ir buvo tas lemtingas įvykis, dėl kurio Emilis nusprendė išbandyti kažką naujo. „Po keleto savaičių ji tiesiog pareiškė, kad nebenori susitikinėti ir po ilgo kamantinėjimo užsiminė, jog turiu per mažai patirties. Man, jaunam, ką tik seksą atradusiam vaikinui, buvo skaudu. Tuomet nusprendžiau ieškoti daugiau merginų, su kuriomis galėčiau įgyti tos patirties, bet lengva nebuvo – manęs norėjusios panelės visiškai netraukė fiziškai, o pamintas pasitikėjimas savimi neleido užkalbinti tų, kurios atrodė patrauklios. Ieškodamas informacijos, kaip pagerinti savo seksualinius gabumus, išgirdau apie svingerių vakarėlius ir pamaniau, kad žmonės, kurie renkasi ten, tikrai neturi kompleksų, todėl galės mane išmokyti to, ko noriu. Taigi, visiško atsitiktinumo dėka, per pažįstamą iš vaikystės laikų, patekau į nedidelį vietinių svingerių ratą“.

Pradžia buvo sunki

Net ir pasakodamas apie pirmuosius apsilankymus svingerių susibūrimuose, Emilis šiek tiek jaudinosi... „Man buvo gėda, nejauku, o ir pirmuosius kartus pataikiau į kiek vyresnių žmonių būrį, todėl jaučiausi tarsi pienburnis“, – kiek nuleidęs galvą dėstė jis. Tačiau vyras teigia, kad jį nustebino tai, jog iš šalies nebuvo jokios prievartos – visi domėjosi Emilio asmenybe, klausė, ką jis studijuoja, iš kur kilęs, ar turi darbą. „Man patiko, kad žmonės ten labai draugiški – kai kurios poros kartu į darželį veda savo vaikus. Išsišnekėjęs ir ilgai stebėjęs, kaip bendrauja svingeriai, supratau, kad svingeriai nėra jokie iškrypėliai ar maniakai, kaip mano daugelis – jie tokie, kaip ir visi“, – tikino jis.
Pabandžius išsiaiškinti, kokiu scenarijumi bendrauja svingeriai, Emilis nevyniojo žodžių į vatą: „Žmonės čia nebijo nieko – yra laisvi ir atviri vienas kitam. Jei dėmesį rodo žmogus, kuris nėra patrauklus, iškart gali pasakyti, jog jis tavęs nedomina, ir niekas neįsižeis. Būna vakarų, kai visą naktį myliesi ir keitiesi partneriais, o būna – susipažįsti su įdomiais žmonėmis ir pusę nakties prakalbi“.
Kadangi vieta, kurioje Emilis lankėsi pirmuosius kartus, nepadarė įspūdžio, vaikinas pasinaudojo šiuose vakarėliuose užmegztais ryšiais ir sužinojo, kad kitame mieste vyksta kiek didesni susibūrimai, kur galimas platesnis porų pasirinkimas. „Pirmuosius kartus iki galo ėjau tik su viena pora. Nors ji nebuvo visai mano skonio, pats seksas trise „užvežė“, todėl neapleidau tos minties ir susiradau kitą bendruomenę, kurioje esu iki šiol“, – pasakojo vyriškis.

Rasti antrą pusę tapo iššūkiu

Pasidomėjus, kaip į tokią „užklasinę“ veiklą reaguodavo merginos, su kuriomis Emilis susitikinėjo, jis nusijuokė: „O kaip jums atrodo?“, – ironizavo pašnekovas. Vyras teigė, kad keletą metų panelės neieškojo apskritai. Sekso jis turėjo užtektinai, o ir įsipareigoti nesinorėjo – reikėjo pasidžiaugti studentišku gyvenimu. Tačiau buvo tarpsnių, kai Emilis bandė dėl moters atsisakyti ir savo įprasto gyvenimo būdo.
„Visai netikėtai sutikau savo pirmąją meilę. Iš pradžių apie svingavimą jai nieko nesakiau ir visąlaik maniau, kad sutikęs mylimą žmogų, galėsiu šios veiklos atsisakyti. Tačiau apsimetinėjimas truko pusę metų. Jaučiau, kad kažko trūksta, vis galvodavau, kaip ji reaguotų, jei pasiūlyčiau apsilankyti tokiame vakarėlyje. Net planavau apsimesti, kad ir pats lankausi pirmąkart, bei pažiūrėti, kuo viskas baigsis. Vis dėlto vieną dieną prisigėriau ir papasakojau apie savo jaunystės bandymus“, – prisiminimus dėstė Emilis.
Deja, mergina sureagavo taip, kaip ir buvo galima tikėtis: „Jai ši mintis nepatiko, todėl iškėlė ultimatumą: arba atsisakau svingavimo visiems laikams, arba negalėsime būti kartu. Mylėjau taip stipriai, kad pasirinkau ją. Tačiau ilgainiui mus išskyrė kiti dalykai. Neslėpsiu, situaciją paaštrino ir nuolatinis noras išbandyti kažką naujo, įsileisti į lovą ir kitą porą. Na, o su laiku mes taip atitolome, kad nesimylėdavome savaitėmis“.

Svingeriai – tai bendruomenė

Dabar Emilis yra vedęs ir sako, kad niekada nesijautė laimingesnis. Žinoma, dėl to ekstremalias patirtis lovoje pripažįstančiam vyrui teko pakovoti. „Šįkart, vos pajutęs, kad santykiai su panele ėmė rimtėti, papasakojau viską. Norėjau, kad šalia būtų žmogus, kuris mane suprastų, nes svingavimas – didelė mano gyvenimo dalis, be kurios negalėjau įsivaizduoti sekso. Padarėme pertrauką, kol ji viską apgalvojo, ir po keleto savaičių Žaneta (tuometinė Emilio mergina – dabar žmona, – vardas redakcijai žinomas) sutiko nueiti į svingerių vakarėlį ir apsižiūrėti. Kadangi ten visi mane pažinojo, ją priėmė šiltai, nespaudė. Tačiau net pats nustebau – Žaneta jautėsi pakankamai laisvai... Gal net laisviau nei aš pirmuosius kartus“, – su džiugesiu pasakojo jis.
Emilis sako, kad jo žmoną taip pat sužavėjo tai, jog viskas vyko kur kas šilčiau ir jaukiau nei ji įsivaizdavo: „Aš žinau, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyksta kur kas rimtesni susibūrimai, kur žmonės eina vedami gyvuliško instinkto. Ten tikrai dedasi panašūs dalykai į orgijas. Tačiau svingavimas, kurį pripažįstame mes – tai ilgus metus kurta bendruomenė. Daugelis mūsų bendrauja ir realybėje, esame pasidalinę kontaktais, svingerių vakarėliuose susipažinau ir su dabartiniais verslo partneriais“.
Vyras teigia, kad svingerių nereikia bijoti ir smerkti – čia žmonės neapsimetinėja ir priima vieni kitus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. „Aš pavargau žiūrėti į žmones, kurie bando pritapti, apsimetinėja, vedami bandos jausmo puola kitus dėl to, kad jų gyvenimo būdas nepriimtinas tiems „teisinguoliams“. Mes, svingeriai, esam tolerantiški ir niekada nesmerkiame. Čia visi jaučiasi savi, nevaržo seksualinių fantazijų, kalba įvairiomis temomis, supranta ir palaiko, jei sunku. Neperšu niekam tokio gyvenimo būdo – kiekvienas pasirenka tai, kas jam patinka labiausiai. Bet jei jaučiate, kad viduje virpa troškimas pabandyti kažką naujo – nelaikykite to savyje, nes vieną dieną pasijusite labai nelaimingi“, – giliai susimąstęs pokalbį užbaigė Emilis.