„Vienatvė lyg lietus vakaris, / prie marių mėlynų liūdnai sušnaręs“, – yra rašęs Rainer Maria Rilke. Rudeniop, vis trumpėjant dienoms, dažnai pradedame jausti nepagrįstą ilgesį, mus apima melancholija. Deja, šių laikų statistika rodo, kad vienatvę linksniuoja ne tik žymiausi visų laikų poetai, bet ir gydytojai, psichoterapeutai. Vienatvė – ką ji gali ir kaip su ja kovoti?

Dažna vienatvės viešnia – depresija

Vienatvė – tai būsena, kurią patirti gali kiekvienas, net jei jis yra apsuptas mylinčių žmonių ir būrio draugų. Kartais žmonės jaučiasi atstumti visuomenėje, darbe, mokykloje ar kitoje socialinėje grupėje ir bet kokį aplinkinių bandymą užmegzti kontaktą, pasąmonėje atstumia, negalėdami peržengti emocinės pertvaros ir suvokti savęs kaip tam tikros visumos dalies.

Dažnai net nepastebime, kad aplink mus esantys asmenys jaučiasi vieni: jie bendrauja, juokiasi, pritampa kompanijoje, tačiau viduje jaučia nepaaiškinamą tuštumą, dramatiškiau nei kiti vertina kasdienes nesėkmes. Manydami esą nesuprasti viso pasaulio, jie pamažu grimzta į liūdesį ir melancholiją, galinčius smarkiai pakenkti žmogaus organizmui ir psichinei būsenai.

Pasak Čikagos universiteto psichologijos profesoriaus, tyrinėjančio vienatvės reiškinį, John’o Cacioppo, vienatvė glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu savimi. Taip pat vienatvė gali turėti įtakos nuolatiniam stresui, širdies ligoms ir imunitetui. Profesorius pabrėžia, kad vieniši besijaučiantys žmonės suvartoja daugiau alkoholio, yra mažiau fiziškai aktyvūs ir linkę į vieną baisiausių šių dienų ligų – depresiją. Gili vienatvė padidina mirties riziką net 26 %. Skamba grėsmingai, tiesa?

Kaip nepabloginti situacijos?

Didžiausia žmonių, patiriančių vienatvės jausmą klaida – pasidavimas jai. Laikydami save nepritapusiais, atstumtaisiais, jie įsijaučia tarsi į vaidmenį ir neįsivaizduoja jokio kito scenarijaus, kaip tik pasinėrimo į patiriamą skausmą ir liūdesį. Dar didesnę klaidą darome mes, nereaguodami į akivaizdžius ženklus, rodančius, kad šalia esantis žmogus jaučiasi nepilnavertis.

Ženklų ilgai ieškoti nereikia, dažniausiai žmonės patys pripažįsta besijaučiantys vieniši, nesuprasti, tačiau nesulaukę tinkamo palaikymo ar motyvacijos, ilgainiui apsimeta, kad viskas yra gerai. Frazės viskas praeis, tai laikina ir pralinksmėk, juk niekas nemirė, yra netinkamos ir gali padaryti dar didesnę žalą. Vertėtų nepamiršti, kad esame skirtingi ir mūsų pojūčių skalė nevienoda. Vieni gyvenimo išbndymus išgyvena emocionaliau, kiti vadovaujasi sveiku protu. Vis dėlto nuvyti vienatvę į šalį galima visai paprastais būdais, tereikia dirbti su savimi.

Kalbėkite apie savo jausmus

Net jei ir nemėgstate atvirauti, nevenkite žmonių, kurie iš tiesų nori Jus išklausyti. Kartais savyje kaupiame daug emocijų: laimę, pyktį, nusivylimą, apatiją ir t.t. Nepatikėsite, bet net ir didelis džiaugsmas, laikomas viduje, gali padaryti žalos. Jei šalia neturite patikimo žmogaus, išmeginkite psichoterapiją. Lietuvoje vyravęs skeptiškas požiūris į šią paslaugą pamažu silpsta, daugelis visiems gerai žinomų žmonių lankosi pas psichoterapeutus ir nebijo to pripažinti. Šie žmonės neišspręs Jūsų problemų, tačiau padės tai padaryti patiems, nukreips Jus tinkama linkme ir privers atsigręžti į įvykius ir išgyvenimus, kurie galėjo turėti įtakos dabartinei būsenai.

Dar vienas efektyvus būdas išsilieti –rašyti. Užsiveskite emocijų kalendorių ir fiksuokite savo vienatvę. Kada jaučiatės ypač vienas, kodėl, Jūsų manymu, tai vyksta, kokios kitos emocijos papildo Jūsų vienatvę. Taip lengviau išsiaiškinsite šaknis, iš kurių išauga ši nemaloni būsena ir greičiau jas išrausite.

Padėkite kitiems

Pagalba silpnesniam nei Jūs – pati didžiausia pagalba sau, kurią tik galite suteikti. Bandydami paguosti, nuraminti kitą, sakome žodžius, kurių reiki mums patiems. Taip pat matydami labiau kenčiantį, pradedame vertinti tai, ką turime.

Susiraskite valstybinę įstaigą, asocialią šeimą ar kitą bendruomenę, kuriai galėtumėte padėti. Nebūtinai finansiškai, dažnai užtenka dėmesio, rūpesčio, žinojimo, jog esi ne vienas. Tai padės pasijausti bendruomenės dalimi, jaustis socialiai atsakingiems.

Skaitykite

Carlo Goldini yra pasakęs, kad „Žmogus, turintis rankose vertingą knygą, niekada negali būti vienišas“. Iš tiesų, gera knyga gali išgydyti ne tik vienatvę, bet ir sielą. Išsirinkę savo poreikius atitinkantį žanrą ir kūrinį. Rašytojų lūpomis dažnai kalba tiesa, kurios ieškome savyje. Knygos teikia visapusišką naudą – padeda nesijausti vienišiems, plečia fantaziją, pasaulėžiūrą, suvokimą.

Nueikite į biblioteką ar į knygyną ir skirkite laiko geros knygos paieškoms. Galbūt jau tą patį vakarą raitysitės iš juoko ar brauksite ašarą, tačiau jausite, kad esate ne vieni, kad visi aprašomi veikėjai gyvena visai šalia, Jūsų galvoje.

Būkite aktyvūs

Prisiregistruokite aerobikos klube, užsiimkite sporto šaka, kuria žavitės nuo vaikystės, bėgiokite, pratimus atlikite namuose, į darbą važinėkite dviračiu… Yra begalė sportinių veiklų, jums tereikia išsirinkti tinkamiausią ir prieinamiausią. Šiomis dienomis atrodo, kad sportas – tai, ką privalo daryti kiekvienas, nenorintis atsilikti nuo mados, bet turime pripažinti, jog tai yra viena geriausių priemonių saviugdai.

Sportuodami pamirštame mus slegiančius rūpesčius, taip pat išsiskiria laimės hormonas endorfinas, kuris pakelia nuotaiką. Be to, sportas padeda išvengti daugelio fizinių ligų: diabeto, širdies sutrikimų, nutukimo. Na, o smagiausia viso to dalis – po keleto mėnesių jausite rezultatą ir dar labiau mylėsite savo kūną.

Susipažinkite

Ieškokite naujų pažinčių. Galbūt rasite antra pusę, kuri padės pakelti vienatvės naštą. Jei jau turite mylimąjį, galite ieškoti bendraminčių, kurie jaučiasi taip pat kaip Jūs ir padės išgyventi sunkų laikotarpį. Išsipasakoti nepažįstamam asmeniu yra lengviau, ypač jei tai darote internetu.

Nor yra žmonių, neigiamai vertina internetines pažintis, tenka pripažinti, kad šiais laikais be jų neapsieiname, o vienatvės atveju, žmogui, kuriam sunku atsiverti realybėje, internetas gali tapti puikia nemokama terapija. Pažinčių portalo ieskok.lt administratorė Lina (vardas pakeistas) teigia, kad svetainės lankytojai dažnai ieško ne pažinčių, o bendravimo, palaikymo: „Sulaukiame žinučių, kuriose lankytojai teigia norintys tiesiog išsipasakoti, pasidalinti gyvenimiška patirtimi. Forumuose žmonės kalba apie vienatvę, gyvenimą šeimoje, dalinasi sėkmės istorijomis. Mūsų kolektyvas džiaugiasi, kad portale jaučiamas bendruomeniškumas, noras padėti. Atsiranda ir žeidžiančių komentarų, tačiau juos greit ištriname“. – juokėsi administratorė.